Nuotolinis vaikų ugdymas Karantino metu - Mums sekėsi puikiai!

Ačiū vaikams, tėvams, mokytojams už kūrybiškumą, norą mokytis, dalintis, bendrauti ir bendradarbiauti!

Ačiū♥  Mes Jumis didžiuojamės! Puiki, vaikų - tėvų - mokytojų, visų darbuotojų - bendruomenė!

Pagarbiai, Rasa Ratkevičienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, atliekanti direktoriaus funkcijas

MES RAŠĖME  IR DALINOMĖS APIE MŪSŲ NUOTOLINIO UGDYMO PATIRTĮ:

Sveiki sulaukę Šv. Velykų strp_.pdf - mokytojos Aivos Žvirblienės straipsnis.

/PAUKŠČIO ISTORIJA-2.pdf - menų pedagogės Joanos Tėvelytės sukurta istorija ir kiti straipsniai www.svietimonaujienos.lt/

www.svietimonaujienos.lt/vaikas-namuose-kuo-ji-uzimti/ - mokytojų Vilmos Kleveckienės ir Augustės Lankutytės straipsnis.

www.svietimonaujienos.lt/ - mokytojų Jurgitos Stirbienės, Audronės Utkaitės ir Audronės Rekašienės straipsnis.

„Laba diena. Šiandien bandėm daryti draugą. Martynas nulipdė draugą vardu Simas. O Motiejus man padėjo minkyti plastiliną ir formuoti dešreles savo draugui dvyniui, vardu Motiejus (pats išrinko vardą). Visai patiko užduotėlės pateikimas video forma. Pamatę Jus (Joaną) ekrane, vaikai tuoj pat sušuko, kad pasiilgo molio. O po draugo lipdymo atsivėrė inžinerinės čakros ir pradėjo konstruoti sraigtasparnius iš pagaliukų ir plastilino. Ačiū“ (Martyno mama gr.„Mėnesėlis“ ir „Lašas“).

Mielieji, nuolat galvoju apie darželio vaikų - tėvų - darbuotojų bendruomenę.

Vieniems lengviau prisitaikyti prie staiga pasikeitusio gyvenimo tempo, karantino sąlygų bei nežinomybės, kiek laiko jis truks, o kitiems šiuo metu kyla vidinė įtampa ir rimti iššūkiai. Kaip Jums sekasi?
Esu pasiruošusi teikti psichologinę pagalbą Jums patogiu būdu - telefonu arba video skambučiu.

Konsultacijos tikslas - išsikalbėti, dalintis vidiniais išgyvenimais, ieškoti palaikymo ir supratimo. Ramūs tėvai – ramus vaikai.

Konsultuodama visuomet laikausi konfidencialumo.

Konsultacijoms galima registruotis telefonu +37068121842 arba el.paštu psichologe.andzelika@gmail.com.
Būkite sveiki,
Psichologė Andželika Leikuvienė

VEIKLOS SU VAIKAIS PAVYZDŽIAI:

Kad namuose nebūtų nuobodu, kviečiame naudotis „Lavina LT“ sukurtomis nemokamomis užduotimis! Jūs galite pasinaudoti idėjomis ar atsispausdinti paruoštas užduotis apsilankę Facebook „Lavina LT“ puslapyje: https://www.facebook.com/LavinaLT/ Taip pat galite tapti „Lavina LT“ naujienlaiškių prenumeratoriais ir gauti nemokamas užduotis tiesiai į el.paštą. Šioje nuorodoje įveskite savo el.pašto adresą: http://www.lavina.lt/
https://www2.lrt.lt/vaikams/ikimokyklinukams/6-pasidaryk-pats?fbclid=IwAR2v6ZRwMOn7n5cWOueQY9j726-8OtWpfAQQSmprAz5X-R8bVR3vHV6VvF4
http://www.svietimonaujienos.lt/ikimokyklinis-ir-priesmokyklinis-ugdymas-nuotoliniu-budu-patarimai-mokytojams-ir-tevams/
Rekomendacijos, kaip galėtų atrodyti darželinuko ir pradinuko dienotvarkė Peržiūrėti dokumentą Peržiūrėti dokumentą Peržiūrėti dokumentą
Jeigu Jūsų vaikas jau mokosi raides, bet pastebėjote, kad jas painioja, pasiūlykite atlikti šią užduotį (telefonų ekranai rodys lengvesnį variantą, kompiuterių ekranai – sunkesnį): http://www.simboliai.lavina.lt/?lavina=bp O jeigu Jūsų vaikas dar tik ruošiasi susipažinti su raidėmis, įkeliame nuorodą, kurią paspaudę galėsite parsisiųsti raidžių šablonus ir kūrybiškai juos panaudoti: karpyti, štampuoti, spalvinti ir t.t. https://drive.google.com/open?id=1YnaO1qBh8FbNTZJ_GUdEsYzgcauHOu8A

Kaip kalbėti su vaikais apie koronavirusą (Covid -19)?

Tėvams ir mokytojams gali kilti klausimų, kaip kalbėti su mažais vaikais apie koronavirusą. Šie pokalbiai nebus lengvi, tačiau bus labai svarbūs. Nėra “teisingų” ar “neteisingų” būdų aptarti su vaikais aktualias sveikatos temas. Siūlome Jums gaires pokalbiams: Kurkime atvirą ir palaikančią aplinką, patikinkime vaikus, jog jie gali užduoti visus rūpimus klausimus. Geriausia yra neversti vaikų kalbėti apie šiuos dalykus, kol jie nesijaučia pasiruošę pokalbiui. Nuoširdžiai atsakykime į klausimus. Vaikai paprastai žino arba išsiaiškina, jei mes informaciją ”pagražiname“ arba „perdedame“. Net ir nedidelis melas gali paveikti vaikų pasitikėjimą mumis ir pokalbiais su mumis ateityje. Naudokime žodžius ir terminus, kuriuos vaikai gali suprasti. Atsižvelkime į vaiko amžių, kalbos galimybes ir išsivystymą. Būkime pasiruošę pakartoti informaciją kelis kartus. Kai kuriuos faktus gali būti nelengva suprasti ir priimti. Kai užduoda tą patį klausimą keletą kartų, vaikas prašo mūsų nuraminti jį ar ją. Pastebėkime, išgirskime ir supraskime vaiko mintis, jausmus ir reakcijas. Leiskime jiems žinoti, kad jų klausimai ir susirūpinimas yra geri, reikalingi ir svarbūs. Prisiminkime, kad dažnai vaikai suasmenina situacijas. Pvz. jie gali pergyventi dėl savo ir šeimos narių saugumo. Jie taip pat gali nerimauti dėl artimųjų ir draugų, kurie šiuo metu keliauja arba gyvena toli nuo mūsų. Nuraminkime vaikus, tačiau likime objektyvūs. Mes galime pasakyti vaikui, kad jis ar ji yra saugus namuose ar darželyje/mokykloje. Tačiau negalime pažadėti, kad mūsų šalyje ar bendruomenėje nebus koronaviruso atvejų. Papasakokime vaikams, kad daugybė žmonių padeda sergantiems koronavirusu. Tai puiki galimybė parodyti vaikams, kad kai kažkas blogo nutinka, daug žmonių atskuba į pagalbą. Išnaudokime ją. Vaikai mokosi stebėdami savo tėvus ir mokytojus. Jie susidomėję stebės, kaip mes reaguojame į koronaviruso plitimą. Jie taip pat atkreips dėmesį ir klausysis mūsų pokalbių su kitais suaugusiais žmonėmis. Ribokime vaikams TV laidų, kuriose rodomi gąsdinantys vaizdai žiūrėjimą. Panašaus pobūdžio pasikartojantys vaizdai gali gluminti ir gąsdinti. Vaikai, kurie praeityje sirgo sunkiomis ligomis, ar patyrė netektis, gali ilgiau ir intensyviau reaguoti į vaizdinius žinių pranešimus, ligos ar mirties vaizdus. Šiems vaikams reikalinga ypatinga emocinė parama ir dėmesys. Vaikus, kurie ypatingai nerimauja dėl klausimų, susijusių su koronavirusu, turėtų būti įvertinti tinkamai apmokytas, kvalifikuotas psichikos sveikatos specialistas. Kiti ženklai, kurie rodo, jog vaikui reikalinga papildoma psichologinė pagalba yra: besitęsiantys miego sutrikimai, įkyrios mintys ir baimės, besikartojanti ligos ir mirties baimė, vengimas išsiskirti su tėvais. Jei šie požymiai užsitęsia, kreipkitės pagalbos į šeimos gydytoją, darželio psichologą, kad vaikui būtų suteikta savalaikė pagalba. Nors tėvai ir mokytojai yra įpratę sekti žinias ir jas papildančią informaciją, kai kurie vaikai tiesiog nori būti vaikais. Jie gali nenorėti žinoti, kas dedasi šalyje ar kitur pasaulyje. Jie labiau nori žaisti su kamuoliu, bėgioti, lipti į medžius ar važinėti dviračiu. Aktualiausias viešas sveikatos temas nėra lengva suprasti ir priimti visiems. Suprantama, kad daugybė vaikų jaučiasi išsigandę ir pasimetę. Mes, – tėvai, mokytojai, ir rūpestingi suaugę, – galime geriausiai išklausyti ir suprasti juos būdami nuoširdūs, nuoseklūs ir palaikantys. Visgi, dauguma vaikų, net ir patyrę netektis ir sirgę sunkiomis ligomis, yra gana atsparūs. Sukūrę atvirą aplinką, kur būdami vaikai gali užduoti visus klausimus, padėsime jiems įveikti stresą keliančius įvykius bei patirtis, ir sumažinsime ilgalaikių emocinių sunkumų riziką.

David Fassler, MD, is a member of the Consumer Issues Committee at AACAP. Dr. Fassler is a child and adolescent psychiatrist practicing in Burlington, Vermont. He is also a Clinical Professor of Psychiatry at the University of Vermont Larner College of Medicine

Vertė psichologė I.Polikevičiūtė